PTP. Grožio dienoraščiai. Kokia undinė be perlų?

2013 August 8

perlai

Kokia undinė be perlų, jūs man pasakykit? Kokia?! Jokia. Nesakau, kad aš undinė, tiesiog, mano fantazijoje undinės neatsiejamos nuo perlų ir viena iš šukuosenų, kuria jos dabinasi – tai eglutė su perliniais karoliais. Kaip tai padaroma? Prieš pradedant pinti, vieną karoliukų galą prisekite prie viršugalvio, o galiausiai suimkite į vieną iš trijų sruogų ir pinkite įprastu būdu. Kitas variantas – perlus įverti į jau supintą kasą. Tiesa, tikri perlai gan sunkūs, tad juos teks papildomai prisegti keliose vietose. Perlus galima pakeisti ir karoliukais, virvutėmis ar grandinėle – viskas priklauso nuo progos ir nuotaikos. Šiaip ar taip – tai puiki šukuosena[...] Skaityti visą straipsnį »

PTP. Grožio dienoraščiai. Mazgų pynė.

2013 August 3

GFOT16791380

Jei mokate užsirišti batus, mokėsite pasipuošti ir šia šukuosena. Mazgų pynė – atradimas toms, kurios dažnai vartoja frazę “aš taip susipinti negalėčiau”, ir toms, kurioms jau pabodo visos įmanomos eglutės ir krokodilai. Elegantiška ir nepretenzinga ši šukuosena puikiai tiks tiek į teatrą, tiek į darbą ar paskaitas. Tad siūlau nieko nelaukus išbandyti. Veiksmas nr.1: iš šonų paimkite po vieną plaukų sruogą iš jas abi tiesiog suriškite. Veiksmas nr.2: vėl iš šonų paimkite po vieną sruogą, jas suimkite su surištų sruogų galais ir vėl suriškite. (Panašiai kaip pinant eglutę, tik tiek kad pynimą keičia rišimas) Veiksmas nr.3: vėl pakartokite tą pačią[...] Skaityti visą straipsnį »

Geriau už pievas: pražydusių galvų vakaras

2013 August 2

Geliu lankelis (9)

Ech, tie lietuviški mergvakariai: su prisegamomis kojinėmis, “Gelbėkit mane, aš išteku/šiandien dar laisva” marškinėliais, lengvai įkaušusių arba nekokių (nes kitokie nepasirašo) nepažįstamųjų Pilies gatvėje bučiavimais, striptizo šokėjo pasirodymu skambant AA batareikomis sukamam magiukui, valanda limuzino (dviem, jei su vairuotoju susitari vemt lauke), naktį darytomis nuotraukosmis su raudonom fosforinėmis akimis ir Kamasutra ypatingam vakarui atminti… Pamačius tokias delegacijas mane visada apima dviprasmiškas jausmas – būsimos nuotakos gailestis sumišęs su viltimi, kad man taip nebus. Tačiau, mano akių džiaugsmui ir būsimų nuotakų laimei, atsiranda vis daugiau išimčių: šiltų, prasmingų senovės tradicijų ir nuoširdžių pokalbių su draugėmis pripildytų mergvakarių. Mergaitiškų mergvakarių, o ne[...] Skaityti visą straipsnį »

PTP. Naujosios rusės draugystės apyrankė

2013 July 17

grand4

Kadangi galvoju apie kiekvieną savo skaitytoją, pažvelgusi į postus su beviltiškų obuoliukų ar senų pėdkelnių panaudojimu, susimąsčiau, kad mano blogą skaitančios naujosios rusės čia tikriausiai nieko įdomaus neranda. Taip gimė idėja pagaminti draugystės apyrankę, skirtą būtent joms. Juk viskas, ko jai reikia – tai cepūra ir siuvinėjimo siūlai, kurių turi kiekviena namuose sėdinti ir kryželiu siuvinėt mokanti moteris. Just kidding.  Juokauju, chebra, juokauju. Tiesiog, norėjau pažiūrėti, kaip dera du, rodos, nesuderinami dalykai – galią ir tuštybę simbolizuojanti grandinė ir neįkainuojama, iš paprasčiausių siūlų pinama draugystės apyrankė. Štai, jūsų dėmesiui, vos ne mokslinis eksperimentas. Veiksmas Nr.1 Pasiruošiame siuvinėjimo siūlus (arba bet kokius,[...] Skaityti visą straipsnį »

PTP. Kuodelis “Kaip čia padaryta?”

2013 July 12

kuodelis

Klausimas “kaip čia padaryta?” – viena mano mėgiamiausių. Šie žodžiai rodo, kad žmogus bent trumpam stabteli, įdėmiau pažiūri ir paminko savo fantaziją. Kadangi sustojame vis rečiau, norisi, kad pasaulyje būtų kuo daugiau progų, daiktų, reiškinių, kurie priverstų užsiduoti šį klausimą. Šis kuodelis, iš pažiūros atrodo paprastas, bet į jį užsižiūrėjusios merginos vis tiek suspaudžia lūpas, primerkia akis ir galų galiausiai paklausia: “Kaip čia padaryta?”. O gi labai paprastai. (Tiesa, kol nepradėjau, už nuotraukas-instrukciją dėkoju žurnalui MIESTE) Veiksmas Nr.1 Toje vietoje, kur norime, kad būtų kuodelis, surišame arklio uodegą ir per jos vidurį padarome skylę.   Veiksmas Nr.2 Per skylę iš[...] Skaityti visą straipsnį »

PTP. Grožio dienoraščiai. Vasilisa Pre-KAS-noji

2013 July 8

GFOT17481399

Sveiki, mano džiaugsmai. Aš ką tik apturėjau džiaugsmą, nes tvarkydama kompiuterio darbalaukį atradau kažkada žurnalo MIESTE skaitytojoms ruoštas paprastų, bet neprastų šukuosenų instrukcijas. Jeigu matėt, bus proga prisiminti, o jeigu nematėt – dar viena priežastis patampyti plaukus, suaktyvinti galvos kraujotaką ir neapsieiti be pasėkmių – papildomų vingių smegenyse (taip galite paaiškinti toms, kurios mano, kad ševeliūros – dūrų reikalas). Pirmoji šukuosena man labai primena Vasilisą. Ganėtinai puošni, bet labai paprasta – ji tobulas radinys moteriškų paslapčių maišeliui. Ką gi, pradedam! Veiksmas numeris 1: atskiriame dalį plaukų viršugalvyje, juos sukeliame ir nuoširdžiai paveliame prie šaknų. (Kirpčių galite ir nepalikti, o jeigu[...] Skaityti visą straipsnį »

PTP. Žaliųjų krituolių prisikėlimas.

2013 July 7

obuoliukai

Kadangi sekmadienį dirbti negalima, ši diena tobulai tinka grožiui kurti. Ir vaikštinėti po sodą. Darydama pastarąjį, užmačiau krūvą obuoliukų-krituoliukų. Nujausdama, kad artimiausiomis dienomis mama paves man juos sugrėbti nuo vejos, nusprendžiau nutolinti žaliųjų kelionę į komposto krūvą ir leisti jų lavonėliams dar nors savaitėlę padžiuginti aplinkinių akis. Panašiai kaip su Leninu ir Mauzoliejumi. Tai va. Iškuitusi plytą vadinamosios oazės ir pamerkusi ją vandenin, obuolius susmeigiau ant dantų krapšukų ir degtukų. Pradėjusi nuo kraštų, palaipsniui užpildžiau visą oazės paviršių ir galiausiai, kai liko vos vos, pystelėjau rožių – kad linksmiau būtų. Mano pastangos neliko nepastebėtos Terezos. Buvau apvizginta ir aplaižyta.