Kaip priklauso

2014 January 5


nauji

- Tai aišku, kaip priklauso! – puse žando ragaudama baltą mišrainę į ragelį linkteli teta Filomena, tuomet atsisuka į Artūrą ir smakru paragina nuo grindų susirinkti žaislus – laiptinėje jau girdėti sniegą prieš skambinant nuo batų trepsintys svečiai.
- Va, kaip ir priklauso, – rodos, pilvu, o ne šeriuota burna išdundena kaimynas Vladikas ir tėčiui įteikia žvangantį Maximos maišelį. Ir abu, sekundei, kaip profesionalūs kontrabandininkai, sudūrę žvilgsnius, sąmoksliškai nusikvatoja.
- Nu, ar taip priklauso, – sucaksėjusi, kad tėtis nepadeda nusivilkti viešnioms, teta Filomena griebia įnirtingai dirti paltus nuo atvykusių nugarų.
- Oho, stalas kaip priklauso! – choru susižavėjimo neslėpia kaimynės Nijolė ir Regina. Kylantys jų balsai kildina ir Filomenos lūpų kampučius. Ne veltui tiek plūkėsi.
- Štai, kaip priklauso! – ant stalo lengvai garuojantį butelį baltos taukšteli dedė Alfonsas.
- Kaip priklauso, kaip priklauso, – taip, lyg nebūtų mačiusios gyvenimo, kvatojasi moteriškės, tiesdamos tuščias taureles. Filomenai suabejojus, ją paragina Vladikas. – Nu ką tu, juk priklauso.
Balsai vis gyvėjo, svečių čepsėjimas, įrankių žvangėjimas ir taurių cinksėjimas rasa sėdo ant svetainės langų, nenutrūkstamą dialogą vis bandė pertraukti televizorius.

- Susimildamas, dar vieną – tokiam vyrui priklauso, – šeštuoju cepelinu su tėčiu flirtuoja Regina, o nuo fotelio Vladiką kėlė tostas. – Ne viskas gyvenime, kaip priklauso, bet vis tiek už tai priklauso išgert!
Nors ir neypatingi, žodžiai iš aukčiau palydimi ovacijomis. Kaip ir priklauso.
Kaip ir priklauso, degtinė virsta ašaromis.
- Aš ir sakau, dukryte, taigi priklauso apsiženyt, priklauso man anūkų… – neužbaigusi sakinio ašaromis ir vyniotiniu paspringsta Nijolė.
Tėtis puola jai daužyt per nugarą, Filomena griebia telefoną, o Vladikas, numėtęs visus į šonus kaip lokys šunis, sugriebia Nijolę ir spusteli. Vyniotinis iššoka iš gerklės ir nurieda po stalu gulinčiam Lordui.
Atgaivintoji  Vladiko glėbyje palaimingai šypteli, o Regina griebia už butelio: „Koks vyras! Kaip priklauso!“.
Pasigirsta plojimai, iš kažkur ištraukiama kėdė ir Vladiko galva jau bando išvengti liustros: „Ir vienas, ir du, ir trys, na, moteriškės, pakelkim didvyrį kaip priklauso!“ – suplukusioms baliauninkėms, kaip ir priklauso, sėdėdamas diriguoja tėtis.
- Jau kaip ir priklausytų pašokt, – akių nuo savo gelbėtojo nenuleidžia Nijolė, tačiau Vladikas bet kokias galimybes nukerta mostu į laikrodį, – Beveik dvylika, negi neisim į kiemą, gi priklausytų kokį fejerverką paleist.
Visi kaip mat suskumba atsirinkinėti paltus, ieškot šampano, ginčytis, kad taurių nereikia, kad gali gerti ir iš nešvarios stiklinės, kol galiausiai, po mažytės panikos ir apsistumdymo užpakaliais aunantis batus, išguži per duris.
- Nauji, kaip ir priklauso, – uždegdamas šaltąją ugnelę Lordui šypteli Artūras.